Visceralinė manualinė terapija

A: Visceralinė manualinė terapija arba visceralinė osteopatija žinoma jau labai seniai. Kinijoje, Tailande, Indijoje, Tibete, Filipinuose ir Rusijoje liaudies medikai įvairių susirgimų gydymui ją naudojo jau prieš daugelį amžių. Dabar visceralinę manualinę terapiją plačiai taiko osteopatai, taikomosios kineziologijos ir manualinės medicinos specialistai. Visceralinė manualinė terapija tiria ir vertina vidaus organų paslankumą ir padėtį bei šių faktorių įtaką atskiro organo ir viso kūno funkcijoms. Visceralinė chiropraktika apima specifinius judesius, kuriais veikiamas vidaus organas – tai spaudimas, stūmimas, vibracija ir ištempimas. Šie veiksmai naudojami tam, kad būtų atstatoma organų ir aplink jį esančių struktūrų padėtis bei funkcija. Šių veiksmų pagalba normalizuojami daugelis kūno procesų ir atsistato sutrikusios funkcijos.

 K: Ne visai aišku, kodėl ir kokius vidaus organų judesius būtina atstatyti?

A: Gyvenimas – tai judesys. Kūne, kaip ir gyvenime viskas juda, teka ir vibruoja. Mes pratę apie kūno judesius galvoti tik kaip apie kaulų ir raumenų judėjimą. Tačiau kūne vyksta ir daugiau subtilių biologinių judesių. Kūne viskas pastoviai juda: struktūra, skysčiai, maisto medžiagos, energija. Kiekvienas kūno organas juda savo orbita ir savo ritmu; jis turi savo padėtį ir savo judesių laisvę. Būtent šiuos vidaus organų funkcinio aktyvumo duomenis ir vertina specialistas, užsiimantis visceraline chiropraktika. Jei organo funkcinis aktyvumas sutrikęs, tai įvyksta aukščiau minėtų veiksnių pakitimai. Vienų susirgimų atvejais būdingas organo judesio bei paslankumo sumažėjimas viena ar keliomis kryptimis, kitiems susirgimams, priešingai – stebimas padidintas kai kurių organų paslankumas. Visceralinės manipuliacijos atstato organo vidinį paslankumą, todėl pagerėja kraujo ir limfos apytaka bei nutekėjimas. Kiekviename „sergančiame“ organe, kaip taisyklė, aptinkama nervinės šaknelės parezė ir kraujagyslių spazmas. Dėl to, kad į organą nepatenka pakankamai deguonies, maisto medžiagų, dėl veninio kraujo ir limfos sąstovio, dėl nepilnavertiško maisto medžiagų apykaitos produktų pašalinimo bei laisvųjų radikalų susidarymo, prasideda ląstelės apsinuodijimas. Tai gali būti daugelio ligų pradžia.

Pilnavertiškas vidaus organų judėjimas reikalingas ne tik tam, kad būtų palaikoma optimali pačių organų funkcija, bet ir dėl visų kūno sistemų, ypač nervų sistemos, reguliacijos. Kiekvieno vidaus organo judesio metu seka vidaus organų raiščių bei endotelio proprioreceptorių, mechanoreceptorių ir baroreceptorių sudirginimas. Signalai, sklindantys nuo šių receptorių aktyvuoja nervų, kraujotakos, kvėpavimo, endokrininės ir imuninės sistemų funkcijas – sistemų, kurios svarbiausios palaikant vidinės organizmo terpės pastovumą.

 

Dar I. P. Pavlovo eksperimentais su šunimis buvo įrodyta, kad, dirginant vidaus organus, įvyksta pokyčiai nervų sistemoje, kurie sukelia raumenų silpnumą (raumens refleksas į ištempimą sumažėja). Esant raumenų silpnumui, griaučių-raumenų sistema negali pilnai atlikti savo funkcijų, o tai išprovokuoja slankstelių ir sąnarių reflektorinius blokus bei perkrovas.

 

Taigi, su visceralinės chiropraktikos pagalba galima pasiekti žemiau išvardintų rezultatų:

• Atsistato normali organo padėtis ir paslankumas.
• Pagerėja kraujotaka (arterinė ir veninė).
• Pagerėja limfos cirkuliacija.
• Pagerėja vegetacinės ir centrinės nervų sistemos funkcijos.
• Normalizuojasi medžiagų apykaita.
• Išnyksta pilvo spazmai.
• Pagerėja hormoninis fonas.
• Išnyksta reflektoriniai slankstelių blokai.
• Išnyksta reflektoriniai skausmo sindromai.
• Teigiamas poveikis psichoemocinei būsenai.

K: Ar galima teigti, kad visceralinė osteopatija – tai pilvo organų masažas?

A: Pilvo organų masažas – tai tik sudėtinė visceralinės osteopatijos dalis. Visceralinė osteopatija sprendžia gilesnes ir platesnės apimties problemas nei gali masažas, nes yra veikiami funkciniai ryšiai tarp skirtingų organizmo struktūrų bei sistemų. Būtent funkcinių ryšių tarp organų, sistemų ir audinių žinojimas yra visceralinės chiropraktikos esmė.

Visceralinė osteopatija turi savo indikacijas ir kontraindikacijas, todėl reikalingos gilios anatomijos, fiziologijos, neurologijos, refleksologijos žinios bei sugebėjimas nustatyti diagnozę.

Nemanykite, kad gydytojas „paims rankomis“ inkstą ir atstatys jį į vietą. Viskas vyksta kitaip: gydytojas atpalaiduoja įtemptus raiščius, kurie laiko organą, grąžina tam organui gamtos nulemtą ritmą ir paslankumą ir tuomet pats organas keleto valandų bėgyje sugrįžta į natūralią padėtį. Beje, normoje inkstas kvėpuojant pajuda iki 3 cm, per dieną įveikdamas 600 m. Visceralinė chiropraktika tai nėra „paimti ir kažką pilve paspaudyti ar pagniaužyti“, tai gilių žinių, įgūdžių, tyrinėjimų sistema bei rankomis atliekamų technikų įvaldymas reguliuojant vidinį organizmo darbą.

K: Ar galėtumėte paaiškinti, ką reiškia frazė: “funkcinių ryšių išmokimas ir poveikis į tuos ryšius“?

A: Žmogaus organizmas yra vientisa ir nedaloma sistema, kur visos jos dalys yra sujungtos viena su kita, viena kitai daro įtaką ir palaiko. Funkcinio ryšio pavyzdys gali būti ryšys tarp griaučių-raumenų sistemos ir vidaus organų. Gerai žinant šiuos ryšius, galima gydyti, t.y. veikti stuburą ir sąnarius atstatant vidaus organų funkcijas. Pavyzdžiui, peties sąnario skausmas ir jo judesio sumažėjimas gali būti susijęs su kepenų bei skrandžio paslankumo sumažėjimu. Veikiant tulžies pūslę, dažnai pavyksta sumažinti skausmus kelių sąnariuose. Lėtiniai skausmai juosmens srityje gali būti susiję su žarnyno spazmais ir mažojo dubens organų problemomis ir t.t.

Galimas ir atvirkštinis veikimas, kai sutrikdytas slankstelių, šonkaulių, sąnarių paslankumas sutrikdo ar reflektoriškai veikia vidaus organų funkcijas bei paslankumą. Pavyzdžiui, apatinių šonkaulių blokavimas iš dešinės pusės veikia kepenų paslankumą, krūtinės ląstos bei diafragmos judesių sumažėjimas nepalankiai veikia širdies ir plaučių funkcijas. Slankstelių blokai ties krūtininės stuburo linkių dalies perėjimu į juosmeninį linkį gali būti inkstų funkcijos sutrikimo priežastis.

Tokiu būdu, pilve vykstantys judesiai yra harmoningoje visumoje ir tarpusavyje susiję su griaučių-raumenų sistema bei kraniosakraline sistema.

K: Gal galėtumėte pateikti kokį nors pavyzdį, kaip veikia visceralinė chiropraktika?

A: 43 metų moteris kreipėsi dėl chroniško nuovargio, alerginio bėrimo kaklo ir veido srityje, galvos skausmo ir skausmų juosmens srityje. Taikant raumenų testavimą (tiriant raumens refleksinį atsaką į ištempimą), bei osteopatinę diagnostiką, pavyko išsiaiškinti, jog sutrikusi pacientės žarnyno funkcija, t.y. žarnyne buvo nuolatiniai spazmai. Dėl to maistas negalėjo būti pilnai apdorojamas ir užsistovėdavo bei pūdavo žarnyne. Dėl to sutriko natūrali žarnyno mikroflora ir ėmė daugintis parazitinė flora. Patogeniniai kenkėjai pradėjo išskirti „kovines“ nuodingas medžiagas. Pūliavimą sukeliančių bakterijų ir parazitų veiklos produktai yra amoniakas, formaldehidas, fenolis ir kt. organizmui kenksmingi produktai. Tam, kad kepenys galėtų nukenksminti organizmą nuo šių žalingų produktų, jos turi dirbti žymiai intensyviau. Dėl to, kad sutriko maisto medžiagų pasisavinimas iš žarnyno ir vyko chroniška intoksikacija, vystėsi vitaminų ir mineralų trūkumas, formavosi laisvieji radikalai, sutriko vidiniai ląstelės procesai. Visi šie faktoriai atsiliepia imuninės, nervų, endokrininės sistemų veiklai, tuomet anksčiau laiko sensta griaučių-raumenų sistema ir vidaus organai. Sutrinka biocheminiai procesai, dažniausiai aminorūgšties histidino apykaita, dėl to pagausėja toksiško produkto – histamino, atsakingo už alergines reakcijas.

Taip nuosekliai aiškindamas atvejį su šia paciente, aš noriu, kad būtų suprantama, kokių sudėtingų pokyčių galima pasiekti viceralinės chiropraktikos pagalba. Šios pacientės atveju, greta antiparazitinių ir žarnyno mikroflorą koreguojančių preparatų, buvo taikyta visceralinė chiropraktika,  pašalinti žarnyno spazmai ir aktyvizuota jo veikla.

Tolimesniame etape aktyvuota kepenų funkcijos veikla. Rankų manipuliacijų pagalba pagerėjo jų paslankumas. Žolelių, biologiškai aktyvių medžiagų, vitaminų, mikroelementų dėka pagerėjo kepenų veikla.

Naudojant raumenų testavimą buvo parinkta individuali mityba, nustatyti maisto produktai, kurių jos organizmas netoleravo. Kartu su kepenų ir žarnyno paslankumo gerinimu taikoma manualinė terapija viršutinių kaklo ir apatinių juosmens slankstelių blokams nuimti. Pacientei pavyko visiškai pašalinti juosmens skausmus, galvos skausmai suretėjo ir nebebuvo tokie intensyvūs, išnyko juodi ratilai po akimis, išnyko bėrimas ant kaklo ir veido, sugrįžo gyvenimo džiaugsmas, jėgos ir energija.

K: Kokias ligas gydo visceralinė chiropraktika?

A: Šioje gydymo sistemoje nėra termino „liga“, o yra supratimas apie funkcinį organų nusilpimą kiekvienam pacientui individualiai. Ši sistema praktiškai gilinasi atskirai į kiekvieną individą, tiek į sveiką, tiek ir į sergantį. Vienam gal būt svarbu išspręsti su sveikatos pagerėjimu susijusias problemas, kitam – profilaktika.

Indikacijos visceralinės chiropraktikos metodų taikymui:

• Vidaus audinių sąaugos, atsiradusios dėl infekcinių susirgimų ir operacijų.
• Organų nusileidimas (nusmukimas), kaip jų per didelio judrumo, paslankumo pasekmė.
• Visceraliniai (pilvo) spazmai ir vidaus organų paslankumo sumažėjimas.
• Slankstelių blokai ir pasislinkimai.
• Chroniško nuovargio sindromas.

Mūsų klinikoje visceralinę chiropraktiką efektyviai taikome žemiau išvardintais atvejais:

• Virškinamojo trakto susirgimai (kolitai, skrandžio ir 12-pirštės žarnos opos ne paūmėjimo stadijose, hemorojus, vidurių užkietėjimai, virškinimo sutrikimai, disbakteriozė);
• Kepenų, tulžies pūslės, kasos ligos (tulžies latakų diskinezė, hepatitas, cholecistitas, pankreatitas (ne paūmėjimo stadijoje, nuo insulino nepriklausomas cukrinis diabetas);
• Inkstų pakenkimai (pielionefritas (ne paūmėjimo stadijoje), akmenligė, inkstų nusmukimas, šlapimo pūslės ligos, šlapimo nelaikymas);
• Prostatitas, impotencija, lytinių organų ligos;
• Ginekologiniai susirgimai (menstruacinio ciklo sutrikimai, kiaušidžių cistos, uždegimai, gimdos nusileidimas ir užsilenkimas);
• Odos susirgimai. Medžiagų apykaitos problemos.
• Kosmetinių defektų šalinimas (nukaręs pilvas, „galife“ ant šlaunų, laikysenos korekcija), medžiagų apykaitos sureguliavimas;
• Širdies-kraujagyslių sistemos susirgimai, reabilitacija po infarkto;
• Darbas su sportininkais tam, kad pagerėtų jų sportiniai pasiekimai;
• Reabilitacija po tulžies pūslės pašalinimo; pankreatito ir cukrinio diabeto profilaktika;
• Ausų, gerklės, nosies ligos;
• Kaklo, krūtininės ir juosmeninės stuburo dalies osteochondrozė;
• Reabilitacija esant griaučių-raumenų sistemos sutrikimams (skoliozės, tarpslankstelinės išvaržos, skausmai);
• Migrena, encefalopatija, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, hipertenzinis sindromas, parkinsonizmas, kraujotakos kilmės (požievinė hiperkinezė, galūnių drebėjimas);
• Kvėpavimo takų ligos (plaučių uždegimo ir pleurito pasekmės, chroniniai bronchitai su astmos komponentais, bronchinė astma, skausmai krūtinės srityje).

K: Ar yra kokios nors kontraindikacijos visceralinės chiropraktikos taikymui?

A: Taip, ir apie jas labai svarbu žinoti. Svarbiausios kontraindikacijos:

Absoliučios kontraindikacijos.

1. Pilvo aortos aneurizma.

2. Tromboembolinės ar trombinės būklės arba didelė jų atsiradimo rizika.

3. Ūminės infekcijos

4. Svetimkūniai (intrauterinė spiralė, kardiostimuliatorius ir t.t.).

5. Sunkios stuburo, krūtinės ląstos, dubens kaulų traumos.

6. Vidinis kraujavimas.

7. Ūminiai chirurginiai pilvo organų susirgimai (kai yra lokalaus ar išplitusio peritonito požymiai).

8. Piktybiniai dariniai.

9. Myasthenia gravis.

 

Sąlyginės kontraindikacijos:

1. Chromafinoma.
2. Nekontroliuojama arterinė hipertenzija.
3. Dekompensuoti sunkūs susirgimai ir būsenos (cukrinis diabetas, širdies ir kvėpavimo nepakankamumas.
4. Psichiniai susirgimai su polinkiu į paranoją.
5. Gleivinių uždegiminiai ir eroziniai procesai paūmėjimo stadijoje (gastritais, kolitas, pankretitas, 12 – pirštės žarnos opaligė).
6. Didelis apsinuodijimas alkoholiu (apgirtimas).
7. Organizmo išsekimas (įvairios kilmės).
8. Paciento neigiamas nusiteikimas gydymui.

K: Ką jaučia žmogus, kuriam atliekama visceralinės chiropraktikos procedūra?

A: Šios procedūros metu pasireiškia specifiniai pojūčiai. Pojūčių stiprumas ir ypatumai priklauso nuo pakenkimo stiprumo, bei nuo atliekamo gydomojo veiksmo bei paciento individualaus jautrumo. Yra technikų, kurių pacientas beveik nejaučia ir yra technikų, kurias atliekant pacientas gali jausti pojūtį arti skausmo, bet specialistas chiropraktikas neturėtų peržengti tos ribos, kuomet labai skauda. Skausmas – tai signalas, į kurį gydytojas orientuodamasis parenka manipuliacijos atlikimo intensyvumą. Be abejo, pojūčių stiprumas priklauso nuo organo bei jį supančių audinių pakenkimo laiko ir sunkumo.

K: Ar reikalingas koks nors specialus pasiruošimas seansui? Ar galima prieš tai valgyti?

A: Jokio specialaus pasiruošimo nereikia. Pasistenkite 1 val. prieš tai nevalgyti. Geriau būtų, jei tą dieną vartotumėte lengviau virškinamą maistą nedideliais kiekiais. Tai palengvintų gydytojo darbą ir pačiam pacientui procedūros pojūčiai būtų komfortiškesni. Ta pati rekomendacija ir dėl alkoholio. Pageidautina kad prieš procedūrą šlapimo pūslė būtų tuščia. Po seanso dar 2-3 dienas kartais ir ilgiau toliau vyksta aktyvūs savarankiški pokyčiai, kurie reikalauja papildomos energijos. Todėl tuo laikotarpiu nerekomenduotinas fizinis bei emocinis persitempimas, peršalimai.

K: Kiek laiko trunka seansas? Kiek paprastai reikia seansų? Kokiu dažnumu vyksta seansai?

A: Seanso trukmė priklauso nuo iškeltų uždavinių kiekio, kuriuos reikia ir galima atlikti vieno seanso metu, dažniausiai 30-60 minučių. Prieš kiekvieną seansą atliekama paruošiamoji diagnostika. Apsilankymų kiekis ir dažnumas priklauso nuo problemos sunkumo ir individualių paciento reakcijų į taikytą gydymą. Dažniausiai pirmas dvi savaites procedūros atliekamos 2 kartus per savaitę, vėliau 1 kartą per savaitę. Vidutiniškai kursas apima 6-8 apsilankymus. Po mėnesio reikalinga užtvirtinti pasiektą rezultatą.