Kiekvienas kūno judesys turi savo optimalią trarektoriją ir amplitudę, kiekvieną kūno judesį išjudina ir atlieka tam tikros jėgos. Kaip pavyzdį galime panagrinėti judesius kūno sąnariuose. Aplink kiekvieną kūno sąnarį tvirtinasi raumenys, kurie pagal nervų sistemos komandą atlieka judesius tame sąnaryje.
Raumenys pagal savo veikimą skirstomi į kelias grupes:
- Kiekvieno sąnario judesio vektorių lemia konkretaus raumens, vadinamo agonistu, susitraukimas.
- Raumuo, kuris veikia priešingai agonistui, vadinamas antagonistu.
- Raumenys, padedantys agonistui atlikti konkrečius judesius, vadinami sinergistais.
- Raumenys, stabilizuojantys sąnarį judesio metu, vadinami stabilizatoriais.
- Raumenys, neutralizuojantys pagrindiniam judesiui trukdančius raumenis, vadinami neutralizatoriais.
Tokiu būdu net ir pats paprasčiausias judesys bet kuriame iš kūno sąnąrių tampa sudėtingas, nes optimaliam jo atlikimui reikalingas daugybės raumenų darnus, gerai koordinuotas veikimas.
Jeigu kurie nors raumenys konkrečiame judesyje neatlieka jiems skirto vaidmens, judesys atliekamas neoptimaliai, perkraunant sąnąrį ir kitus raumenis. Illiustracija – komandinis sportas: jeigu komanda nesusižaidusi arba žaidėjai neatlieka jiems skirto vaidmens, tai ir rungtynių rezultatas bus ne toks geras, kokio tikimasi.
Neoptimalus judesys iš šalies atrodo negražus ir nenatūralus, tokiame judesyje visada atsiranda pašalinių judesių, „iš kitos operos“ – lyg orkestre, grojančiame tam tikrą kūrinį, kuris nors muzikantas pradėtų klysti natose ar groti visai kito kūrinio partiją. Dažnai toks judesys sukelia trauminius pažeidimus raiščiuose ar raumenyse.
Žinoma, jeigu judesį atliekantys raumenys klysta visai nežymiai, tai pastebi tik profesionalas, kuris žino raumenų įsijungimo seką kiekviename konkrečiame judesyje, judesio optimalią trarektoriją ir amplitudę.
Be abejo, reikia nepamiršti, kad organizme niekas nevyksta be paslėptos prasmės. Jeigu kažkuris judesys nukrypsta nuo savo optimalios trarektorijos, reiškia, yra vidinės arba išorinės priežastys, kurios verčia kūną judesį atlikti būtent taip, o ne kaip.
Vertindamas judesio optimalumą, gydytojas atsako sau į šiuos klausimus:
- Kokia trajektorija vyksta judesys?
- Kokia judesio amplitudė?
- Kokia seka raumenys įsijungia į judesį?
- Kokie raumenys atlieka judesį?
- Kaip kūno judesiuose dalyvauja sąnariai?
- Kuris kūno judamojo-atramos aparato segmentas yra išjungtas iš bendro judėjimo ir kodėl (dėl skausmo, silpnumo, raumenų priešinga sąveika)?
- Kaip judesio atlikimo metu elgiasi kiti judamojo-atramos aparato segmentai?
- Kokiomis sąlygomis įmanoma atkurti judesio optimalumą?
Atsiprašome, komentarai išjungti šitame puslapiyje