v

Gyd. neurologas, manualinės terapijos specialistas Eduardas Lakštauskas

Kranosakralinę sistemą atrado JAV osteopatas Viljamas Garneris Sazerlendas (W.G. Sutherlend – 1828- 1954), osteopatijos įkūrėjo E.T. Still‘o (1828-1954) mokinys. Sazerlendas klasikinės biomechaninės osteopatijos principus pritaikė kaukolės siūlėms. Kadangi nelūžusią kaukolę galima padalyti siūlėmis, jis priėjo prie išvados, kad per siūles kaukolės kaulai gali judėti. Jis aprašė tarpusavio priklausomybę ir nusakė pagrindines terapijos padėtis, šią sistemą pavadinęs kranialine osteopatija. Vėliau dėl glaudaus kaukolės (cranium) ir kryžmens (sacrum) ryšio sistemą imta vadinti kranosakraline osteopatija.

Pėdų masažas. „Išklausius" kūno, dėmesys sutelkiamas į pėdas. Akupunktūros specialisto ir refleksoterapeuto Jochen Gleditsch teigimu, gydymas per „pėdų mikrosistemą" yra, ko gero, seniausias, labiausiai paplitęs ir labiausiai terapinės patirties praturtintas refleksoterapijos būdas. Visų laikų filosofai nagrinėdami gyvybinius procesus įsitikindavo, kad informacija apie dalį glūdi visumoje, o apie visumą - dalyje. Įvairūs naujai atsiradę arba atgaivinti diagnozavimo metodai, kurių neįmanoma paaiškinti vien nervų sistemos anatomine struktūra ir funkcijomis, vertė išplėsti pirmykštę refleksinės zonos sampratą. Dabar refleksinė zona laikoma sumažintu visumos atspindžiu dalyje. Žmogaus kūno ir jo dalių anatominis panašumas, net kai tos dalys toli viena nuo kitos, dažnai išduoda abipusius vidinius ir funkcinius ryšius. Pėdos pavidalas primena sėdintį žmogų, arba atvirkščiai - sėdinčio žmogaus siluete galima įžvelgti pėdą. Pavyzdžiui, žmogaus kūno priekio refleksinės zonos susitelkusios pėdos viršuje, žmogaus pilvinė pusė atitinka pėdos nugarinę pusę, žmogaus nugarinės pusės refleksinės zonos susitelkusios pade, galvos ir kaklo refleksinės zonos yra kojų pirštuose, pilvo ir dubens refleksinės zonos yra čiurnos kauluose ligi kulkšnies.

Kūno laikysenos vertinimas. Pirmiausia, prieš atliekant masažą, vertiname kūno laikyseną, nes ji atspindi žmoguje užsifiksavusias emocines problemas, kurios gali būti skausmo priežastimi, trukdo jam pasikeisti ir išlipti iš uždaro rato. Po masažo atsipalaiduoja įsitempę, tokią laikyseną suformavę raumenys, o tie, kurie dirbo nepakankamai - įsijungia į darbą. Pavyzdžiui, stipriai atsilošusio žmogaus eisena, tarsi pasiruošusio peštis ir kautis, rodo, kad žmogus pastoviai yra stresinėje būsenoje tarsi kažkas nuolatos ketintų jį pulti. Tokia laikysena gali rodyti, kad žmogus nepasitiki pasaulio palankumu jam ir kovoja už savo tiesas vietoj to, kad pasistengtų bendradarbiauti su aplinka. Arba, kitas pavyzdys galėtų būti susigūžusio žmogaus laikysena, kai pečiai stipriai pasukti į vidų - žmogus tarsi užsidaręs nuo aplinkos, atrodo norėtų pasislėpti. Tokia kūno poza gali rodyti žmoguje ilgai kauptą nesaugumą ar baimę. Gyvenime toks žmogus bijo išreikšti save, nors ir turi potencialą ir dažnai kūno kalba tarytum prašosi pagalbos. Po masažo gali atsipalaiduoti emocinės įtampos ir žmonės išdrįsta atsiskleisti ir naudoti savo sugebėjimus ir talentus.

arba - skausmo gydymas individualiai parinkta masažo technikų kombinacija - nuo pėdų masažo iki emocijų korekcijos

K: Visceralinė chiropraktika – ar tai kažkas naujo? Kas tai?

A: Visceralinė chiropraktika žinoma jau labai seniai. Kinijoje, Tailande, Indijoje, Tibete, Filipinuose ir Rusijoje liaudies medikai įvairių susirgimų gydymui ją naudojo jau prieš daugelį amžių. Dabar visceralinę chiropraktiką plačiai taiko osteopatai, taikomosios kineziologijos ir manualinės medicinos specialistai. Visceralinė chiropraktika (visceralinė – vidaus, chiro – ranka) tiria ir vertina vidaus organų paslankumą ir padėtį, bei šių faktorių įtaką atskiro organo ir taip pat viso kūno funkcijoms. Visceralinė chiropraktika apima specifinius judesius, kuriais veikiamas vidaus organas – tai spaudimas, stūmimas, vibracija ir ištempimas. Šie veiksmai naudojami tam, kad būtų atstatoma organų ir aplink jį esančių struktūrų padėtis ir funkcija. Šių veiksmų pagalba normalizuojasi daugelis kūno procesų ir atsistato sutrikusios funkcijos.

Dažnai esant nugaros skausmui gydytojas pasklebia diagnozę „osteochondrozė“ arba „osteochondropatija“, pasitaiko tokie terminai, kaip „diskopatija“ ar „diskozė“. Šie visi terminai parodo, kad yra negatyvus procesas, vykstantis stuburo audiniuose. Šių procesų įtakoje pažeidžiama normali struktūra ir tarpslankstelinis diskas praranda elastingumą ir tamprumą.

Audronė Jurgaitienė, neurobiologė

Ar susimąstėte kada nors, kad dėl kojos skausmo gali būti kaltas jūsų dantis, o nugarą skauda, nes neseniai išgyvenote stresą, varginančio maudimo petyje priežastis - tulžies pūslės sutrikimai, o skausmas ties juosmeniu praneša, kad sutriko jūsų žarnyno veikla?

Raumenys žmogui ne tik padeda judėti šiame gyvenime. Jie gali „papasakoti" apie mūsų organizmo problemas, apie tai, kokios - teigiamos ar neigiamos - mintys sukasi galvoje. Raumenys - tai lyg kūno kalba, kuria kalba taikomosios kineziologijos specialistas.
Egzistuoja daugybė alternatyvios medicinos pakraipų, tačiau visos jos remiasi organizmo bei jį supančios aplinkos vienybės principu. Juo remiasi ir taikomoji kineziologija, dar kitaip vadinama funkcine medicina - viena jauniausių (gyvuojančių apie penkiasdešimt metų) tačiau greitai populiarėjančių alternatyvios medicinos krypčių.