Straipsniai

Stuburo išvarža

Tarpslankstelinė disko išvarža
(Hernia disci intervertebralis, lot)
 
Gyd. neurologas, manualinės terapijos specialistas Eduardas Lakštauskas
Biologijos mokslų dr., kineziologė Kristina Bačiulienė
 
Išvarža – tai organų ar jų dalių išsiveržimas (išsigaubimas) pro tam tikros organizmo sienelės defektą.
 
Kas yra stuburo tarpslankstelinis diskas?
 Žmogaus stuburas turi būti pakankamai judrus, kad kūnas galėtų įvairiai judėti ir kartu būti stabilus bei tvirtas, nes per vidinį stuburo kanalą praeina nugaros smegenys. Kad būtų tenkinamos šios, atrodytų prieštaringos, funkcijos, gamta „sugalvojo“ sujungti stuburo slankstelius judriu, bet labai tvirtu dariniu – tarpslanksteliniu disku. Šis diskas iš kraštų sudarytas iš skaidulinio fibrozinio žiedo, esančio periferijoje, aplinkui centre esantį darinį, vadinamą drebutiniu branduoliu. Fibrozinis žiedas sudarytas iš tvirtų, bet kartu elastingų jungiamojo audinio skaidulų. Jis tvirtai jungia vieną šalia kito esančius slankstelių kūnus, o drebutinis branduolys užtikrina paslankumą ir susilpnina smūgio poveikį, atliekant judesius bei šuoliukus.     
Kokie neigiami pokyčiai vyksta tarpslanksteliniame diske ir su kuo tai susiję?
Neigiami pokyčiai tarpslanksteliniame diske susiję su minkštojo audinio sugebėjimo išlaikyti drėgmę (vandenį) sutrikimu. Tai sumažina elastingumą, disko tamprumą, sugebėjimą silpninti smūgio poveikį ir veda link disko senėjimo procesų. Šie pakitimai vyksta todėl, kad sutrinka tarpslankstelinio disko medžiagų apykaitos procesai bei mityba. Tarpslankstelinio disko medžiagų apykaitos procesų sutrikimas tiesiogiai susijęs su skysčių apykaita (kraujo, limfos, tarpląstelinio skysčio) judamajame ir atramos segmente (JAS). Šis segmentas – tai du slanksteliai, tarpusavyje sujungti tarpslanksteliniu disku, tarpslanksteliniais sąnariais, raiščiais ir raumenimis, sudarančiais vientisą funkcinį judamąjį darinį. JAS medžiagų apykaitos procesų sutrikimui turi įtakos tokie veiksniai, kaip šio segmento judrumo sutrikimas, per didelė netinkama apkrova šio segmento elementams, kenksmingų fizinių ir cheminių veiksnių poveikis, uždegimai, bendra organizmo intoksikacija. Kai organizme daug toksinių medžiagų, kraujas ir limfa tirštėja ir užsibūna JAS, sutrinka normali skysčių apykaita. Tai skatina disko ir kremzlių mitybos sutrikimą, jų priešlaikinį senėjimą bei susidėvėjimą, JAS audiniai tampa pažeidžiami, gali atsirasti mikrotraumų, net esant įprastam fiziniam krūviui. Segmento srityje kaip atsakas į pažeidimą kyla vietinis neinfekcinis uždegiminis procesas, kurio tikslas – pašalinti pažeidimą. Bet pats uždegimas sukelia veninio kraujo bei limfos sąstingį, atsiranda paburkimas ir audinių, esančių aplink pažeistą segmentą, skausmas. Sąstingis ir ribotas JAS judėjimas pažeidžia disko maitinimą – susiformuoja patologinis ratas.
Kas yra stuburo tarpslankstelinio disko išvarža?
 Dėl neigiamų procesų poveikio diskui, spaudimo, nusilpusių organizmo apsauginių reakcijų fibrozinis žiedas gali išsitempti ar netgi plyšti. Labai didelį spaudimą diskas patiria žmogui sėdint, ypač kūnui palinkus į priekį, keliant sunkumus, ypač ištiestomis rankomis, staigiai pasisukus, taip pat ilgą laiką išbuvus nepatogia poza. Netekęs elastingumo diskas, patirdamas spaudimą, pradeda suktis į mažiausio pasipriešinimo pusę, o drebutinis branduolys pasislenka į išsitempusio fibrozinio žiedo pusę, sudarydamas išvaržą (disko protruzija). Sunkiais atvejais drebutinis audinys perplėšia fibrozinį žiedą ir išsiveržia į išorę (disko ekstruzija). Rimčiausių bėdų organizmas patiria atsiradus užpakalinei ar įstrižajai disko protruzijai ar ekstruzijai. Stuburo tarpslankstelinio disko išvarža spaudžia arba tempia nugaros smegenų nervų šakneles ir sausgysles, įtempia kietąjį nugaros smegenų dangalą. Tokiu būdu ir kituose aplink esančiuose audiniuose kyla neinfekcinis (aseptinis) uždegimas, sutrinka venų kraujotaka, nugaros smegenų nervų maitinimas.            
Kaip aptikti tarpslankstelinio disko išvaržą?
Dažniausiai tarpslankstelinio disko išvarža atsiranda kaklo ar juosmens dalyje. Liga plėtojasi dviem etapais. Per pirmą etapą kyla skausmas kaklo arba juosmens srityje. Tai reiškia, kad prasidėjo degeneracinis distrofinis procesas. Tarpslanksteliniame diske atsiranda įtrūkimų, sumažėja tvirtumas ir elastingumas. Šie skausmai gali netikėtai liautis. Antras ligos etapas prasideda stipriais nuolatiniais skausmais toje vietoje bei pažeisto nervo srityse. Dažnai atsiranda tirpimai, deginimas, dilgčiojimas ten, kur yra pažeistas nervas, mažėja odos jautrumas ir raumenų, veikiamų pažeisto nervo, jėga.   Norėdamas išvengti skausmo bei atpalaiduoti užspaustą nervą, kūnas išsikreipia, sumažėja stuburo ir galūnių judesių amplitudė.
Ką daryti aptikus tarpslankstelinio disko išvaržos požymius?
Pajutus pirmuosius aprašytus požymius, būtina iš karto kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė, nes šie simptomai gali būti ir dėl kitų ligų. Pasitelkus šiuolaikinius diagnostikos metodus, galima tai padaryti pakankamai lengvai. Rentgenu galima nustatyti stuburo būklę, bet gaunama mažai informacijos apie stuburo disko būklę. Kompiuterine tomografija nustatoma slankstelių ir diskų būklė, tačiau per šį tyrimą organizmas stipriai veikiamas spindulių. Magnetine rezonansine tomografija išsamiausiai nustatoma diskų būklė, tad šis tyrimas tikslingiausias, kai įtariama tarpslankstelinio disko išvarža. Neurologas įvertina neurologinę būklę.                 
Ką daryti, kai nustatoma tarpslankstelinio disko išvaržos diagnozė?
Pirmiausia būtinas lovos režimas ir ramybė. Dažnai, klausiama, kokiose padėtyse, reikia būti, tai atsakymas būtų, jog universalių patarimų nėra. Reikia klausytis savo organizmo. Jis instinktyviai siekia įgauti tinkamiausią organizmui pozą ir atlikinėti mažiausiai kenksmingus judesius. Jokiu būdu nekovokite su skausmu. Per sunkiausią ligos stadiją atsisakykite seksualinių santykių. Esant tarpslankstelinio disko išvaržai skiriami medikamentai: nuskausminamieji, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, vaistai, gerinantys kraujotaką, raminamieji, vitaminai B1, B6, B12, C. Deja, visi medikamentai turi ir šalutinį poveikį, todėl vartoti juos reikia tik paskyrus ir stebint gydytojui!          
 Kartu su šiuo būdu galima naudoti osteopatiją, kraniosakralinę terapiją, akupunktūrą, refleksoterapiją, homeopatiją, hirudoterapiją (gydymą dėlėmis). Dėl manualinės terapijos ir chiropraktikos reikia būti atsargiam. Esant tarpslankstelinio disko išvaržai manualinis veikimas turi būti labai tikslus. Stuburo judėjimas, viena vertus, gali atlaisvinti nugaros nervų spaudimą, kita vertus, padidinti jį. Todėl specialistas, atliekantis manualinę terapiją, turi atlikti diagnostiką, tiksliai nustatysiančią, kaip stuburas turėtų judėti, kad sumažėtų disko spaudimas nugaros nervams ir kietajam smegenų dangalui. Pastaruoju atveju manualine terapija pasiekiama labai gerų, pateisinamų, neginčijamų rezultatų. Masažas, esant išvaržai, gali būti atliekamas labai specifinis, paskirtas gydytojo, atlikus manualinę ir neurologinę paciento apžiūrą, išanalizavus magnetinės rezonansinės tomografijos rezultatus. Skiriant masažą turi būti nurodomos konkrečios vietos ir būdas, kaip veikti audinius, atsižvelgiant į patologinio proceso stadiją bei specifiką. Masažas turi derėti su visu bendru gydymu.
Kai praeina skausmai, paprastai po 3–4 savaičių tikslingo ir teisingo gydymo, būtina dar bent mėnesį vengti sunkaus papildomo fizinio krūvio, staigių judesių, nepatogių pozų, ilgai nesėdėti. Pasibaigus sunkiam ligos etapui, būtina daryti specialius gydomuosius pratimus, grąžinančius atramos ir judėjimo sistemai judrumą bei stabilumą, gerinančius įtemptų audinių kraujotaką ir elastingumą. Įvairių gydymo metodų naudojimą, derinimą, seką turi nustatyti ir stebėti gydytojas.                         
Operuoti ar gydyti?
Pacientams, turintiems tarpslankstelinio diskoišvaržą, dažnai siūlomas operacinis gydymas. Skiriami didesni (ertminiai) ir mažesni (endoskopiniai) operaciniai įsikišimai. Operacinis gydymas ir jo būdo pasirinkimas turi būti tikslingas, nes bet koks įsikišimas traumuoja organizmą ir kyla pooperacinių komplikacijų grėsmė. Kai išvaržos simptomai pacientui atsiranda pakartotinai, gydymas būna sunkesnis, dažnai reikia antros operacijos, skausmas tampa chroniškas.
Operacijos tikslas – pašalinti išsikišusią disko išvaržą, išlaisvinti užspaustus nugaros stuburo smegenis ir jų nervus, sudaryti sąlygas dviem šalia esantiems stuburo slanksteliams suaugti.
Skubi operacija būtina pakitus dubens organams, atsiradus stipriems skausmams tarpukojyje, nelaikant šlapimo, ekskrementų arba kilus progresuojančiam galūnių silpnumui ir nejautrumui. Operacinis gydymo būdas naudojamas, jei diskas plyšta ir išsiveržia drebutinis branduolys, arba kai išvarža sukelia nugaros smegenų nervo šaknelių uždegimą. Iš dalies pagrįstas operacinio gydymo būdo naudojimas, kai įprastas gydymas neefektyvus, paūmėjus skausmams. 
Nekelia optimizmo, gydant stuburo tarpslankstelinio disko išvaržą, „tausojamieji“ operaciniai įsikišimai – endoskopiniai. Kai šalinama endoskopu, neįmanoma gerai pasiekti ligos židinio, kad būtų kokybiškai pašalinti visi didelės išvaržos dariniai. Mažos išvaržos ir įsitempęs kietasis smegenų dangalas bei nugaros smegenų nervai pakankamai gerai gydomi ir be operacinio įsikišimo. Endoskopinę operaciją galima rekomenduoti atsiradus išvaržos sąaugoms.    
Prieš sutinkant darytis operaciją, būtina suprasti, kad tai gana rizikinga. Statistika liudija, jog 40–50 proc. atvejų atsiranda naujų disko išvaržų šalia esančiuose stuburo slanksteliuose. Tai rodo, kad operacija nukreipta tik padariniams, bet ne priežastims, dėl kurių atsiranda disko išvaržos, šalinti. Nesutikite operuotis nepasikonsultavę su keliais gydytojais, turinčiais didelės patirties gydant tarpslankstelinio disko išvaržas.       
Mano 18 metų neurologo bei manualinio terapeuto darbo patirtis, taip pat operacinio būdo naudojimas tarpslankstelinio disko išvaržai gydyti rodo, kad daugumą pacientų, sergančių šia liga, galima ir būtina gydyti neoperuojant. Tad naudoju poveikio fiziologiniams kūno mechanizmams metodiką, leidžiančią pasiekti teigiamų rezultatų gydant tarpslankstelinio disko išvaržą 87 proc. atvejų. Tokių rezultatų, gydant tarpslankstelinio disko išvaržas, man padėjo pasiekti unikalus diagnostikos metodas – raumenų testavimas. Testuojant raumenis galima nustatyti negalavimo priežastis bei padarinius. Tai suteikia galimybę gydyti ne tik tą vietą, kur liga progresuoja, bet ir pašalinti priežastį, dėl kurios taip nutiko. Tokia diagnostika tiksliai nustato manualinio poveikio vietą, būdą bei kryptį, taip pat individualiai nustato akupunktūrinius taškus ir kitus galimus poveikio būdus.         
Manualinio raumenų testavimo metodas paremtas tuo, kad kiekvienas kūno raumuo turi apspręstus ir specifinius ryšius su tam tikru stuburo slanksteliu, nervu, vidaus organu, akupunktūriniu meridianu. Jei vidaus organas ar slankstelis veikia normaliai, tai su jais susijęs raumuo stiprus. Jei organo funkcija pažeista, raumuo darosi silpnas. Tada stiprus raumuo nusilpsta, sudirgus probleminei kūno vietai.      
Žmogaus organizmas turi didžiulius gebėjimo susireguliuoti ir atsistatyti išteklius. Būtina teisingai ir tiksliai stimuliuoti šiuos procesus, veikti jų vystymąsi. Žinoma, neoperacinis tarpslankstelinio disko išvaržos gydymas reikalauja daug laiko bei kantrybės, nes skausmas, sergant šia liga, dažnai yra labai stiprus ir kankinantis. Nuolatinis skausmas ir ribotas judrumas neigiamai veikia psichologinę paciento, jo šeimos narių būklę.
Pateiksiu vieną būdingą pavyzdį iš savo praktikos. Pacientui 35-eri. Sėdėjimas, vaikščiojimas ir net gulėjimas ant nugaros stiprino nuolatinį, varginantį, graužiantį juosmens ir dešinės kojos skausmą. „Daktare, prieš mėnesį buvau visiškai sveikas, kupinas jėgų ir energijos, kūriau ateities planus, o dabar esu panašus į griuveną“, – tarė jis man balsu, kuriame buvo juntama didžiulė psichologinė įtampa. Pacientas susirgo sunkiai prieš mėnesį: siekė nukritusio rašiklio ir pajuto stiprų nugaros skausmą. Po truputį atsirado dešinės kojos skausmas, tirpo ir degino kojos paviršių. Eidamas jis pastebimai šlubčiojo, juto kojos silpnumą. Stuburas priminė raidę „S“. Kompiuterinės tomografijos tyrimas rodė dviejų tarpslankstelinių juosmens diskų išsikišimą (0,7 cm ir 0,9 cm) į nugaros smegenis bei nugaros smegenų nervus. Išsiveržę diskai spaudė nugaros smegenų nervus, trikdė jų funkcijas, todėl kildavo staigūs skausmai, kojos silpnumas ir nejautrumas.    
Prieš apsilankant pas mane pacientui buvo nustatyta neurochirurgo diagnozė – dviejų tarpslankstelinių juosmens diskų išvarža, dviejų dešinės pusės nugaros smegenų nervų sudirgimas bei funkcijų sutrikimas. Jam buvo pasiūlyta stuburo išvaržų ir užspaustų nugaros smegenų nervų operacija.
Man atlikus neurologinę apžiūrą, pasitelkus kompiuterinės tomografijos rezultatus ir atlikus manualinį raumenų testavimą, nustatyta neurochirurgo diagnozė pasitvirtino. Be silpnų dešinės kojos raumenų, buvo aptiktas pilvo raumenų silpnumas. Todėl pilvas atsikišo, o juosmeninė stuburo dalis kartu su pilvu išsilenkė į priekį. Taip buvo papildomai apkrautas stuburas ir tarpslanksteliniai diskai. Geras pilvo raumenų tonusas stuburui yra kaip ramstis, kūnui lenkiantis į priekį. Jei raumenys silpni, tai kiekvieną kartą lenkiantis stuburas be reikalo išsiriečia ir apkraunami tarpslanksteliniai juosmens diskai. Būtent toks mechanizmas suveikė šiam pacientui, kai jis pasilenkė rašiklio, tai yra silpnas diskas neišlaikė ir susidarė prasiveržimas – išvarža.                   
Toliau naudodamas manualinio raumenų testavimo metodiką nustačiau, kad pilvo raumenų silpnumo priežastis – dvylikapirštės žarnos spazmai ir plonoji žarna. Šiuos spazmus sukėlė ilgalaikis intelektualinis bei psichologinis emocinis persitempimas. Tolesnė diagnostika padėjo išsiaiškinti, kad disko išvarža nugaros smegenų nervą spaudžia nelabai stipriai. Vadinasi, yra galimybė padėti pacientui neoperaciniu būdu.
Bet koks tiesioginis fizinis poveikis stuburo juosmens sričiai buvo pavojingas, nes galėjo dar stipriau užspausti nervą, tad buvo pasirinktas kitoks gydymo būdas. Naudodamas aromaterapiją (taikant eterinius aliejus) ir akupunktūrą, sumažinau psichologinę emocinę įtampą, paskui švelniais rankų judesiais pašalinau plonosios žarnos spazmus. Tai akivaizdžiai sustiprino pilvo raumenis, sumažino stuburo išsilenkimą – sudarė patikimą raumenų „korsetą“.
Vėliau, pasitelkus specialias kaukolės, dubens, galūnių ir stuburo poveikio technikas, pavyko sumažinti nervų šaknelių spaudimą. Kartu su manualine terapija diskų išvaržų uždegimui mažinti teko pasitelkti ir farmakologinį bei homeopatinį gydymą. Pasitelkus akupunktūrą (poveikį biologiškai aktyviems taškams) buvo šalinama raumenų įtampa, gerėjo kraujotaka, buvo atkuriamos pažeisto nervo funkcijos. Galiausiai pasibaigus gydymui, trukusiam 7 seansus, krizė praėjo.      
Jei kiekvienas pacientas kreiptų dėmesį į periodiškai pasikartojančius juosmens skausmus, nesitikėtų, kad skausmas išnyks savaime, ir kreiptųsi į mane, aptikęs pirmuosius ligos požymius, tai ligą įveikti būtų galima gerokai greičiau, taip pat nekiltų komplikacijų. Šiam pacientui, galima sakyti, pasisekė – operacijos neprireikė. Bet juk išvaržos dažnai sukelia apatinių galūnių raumenų paralyžių, šlapimo ir ekskrementų nelaikymą, jau nekalbant apie stiprų varginantį skausmą. Todėl galiausiai noriu patarti: nelaukite, kol prasidės krizė. Ne be reikalo senovės kinų išmintis teigia: „Gydyti ligą tada, kai ji jau yra, tas pats, kaip kasti šulinį, kai norisi gerti, arba kalti ginklą, kai prasideda karas!“