Labai dažnai mes girdime tėvus sakant savo vaikams: „Nesikūprink! Išsitiesk!“ Tačiau mes nežinome, kad kūnas visada instinktyviai stengiasi rasti jam patogiausią ir optimaliausią padėtį. Jeigu kūnas vis stengiasi rasti optimaliausią sau padėtį, reiškia yra tam tikros, ne visada sąmoningai suvokiamos, vidinės priežastys, dėl kurių kūnas pasirenka būtent tokią pozą. Kūno poza priklauso nuo dviejų instinktyvių tendencijų: noro išvengti skausmo ar diskomforto ir siekimo patenkinti savo poreikius. Ji visada atspindi kūno vidinį gyvenimą.
GYVENIMO SITUACIJOS IR KŪNO REAKCIJA
- Kodėl vieni žmonės išsiskiria taisyklinga laikysena, o kiti kūprinasi, jų kūnai persikreipę ir persisukę?
- Kokios vidinės jėgos sulenkia ir susuka žmogaus kūną?
- Ar kada nors matėte žmogų, gavusį smūgį į saulės rezginį?
- O ar kada nors matėte pilvo skausmus kenčiantį žmogų?Jų kūnai, rodos, susispaudžia, susisuka aplink skaudamą vietą.
Dabar įsivaizduokite, kad vėlai vakare grįžote namo, liftas neveikia ir turite lipti laiptais. Dėl kažkokios neaiškios priežasties dar ir lempos laiptinėje nedega, aplink tamsu nors į akį durk ir už kiekvieno laiptinės posūkio laukia visiška nežinia… Troškimas grįžti namo gena Jus laiptais, belieka paskutinis posūkis, paskutinė laiptų atkarpa ir staiga kažkur už kampo pasigirsta kraupus „U-hu-huuu!“ … Kas darosi su kūnu? Kojos kiek pritūpia, galva įsispaudžia tarp pečių, liemuo susikūprina, rankos sulinksta per alkūnes ir susigniaužia kumščiai, – visas kūnas stoja gyvybinius organus saugančion pozon, nors tai tik išgėręs kaimynas nusprendė nevykusiai papokštauti. Po minutėlės sumišimo Jūs su palengvėjimu jau atsitiesiate, tiesa, dar tebesilaikydamas ranka už širdies… Tai tik vienas epizodas. O kas, jeigu tai vyksta kiekvieną dieną? O kas, jeigu tai ne kaimynas, o žymiai rimtesni ir grėsmingesni faktoriai? Mes, žinoma, atsitiesiame po likimo smūgių, tačiau jų įspaudai mūsų kūnuose lieka.
Dabar pasistenkite prisiminti, kaip vyrai, vos išvydę, ilgakoję šviesiaplaukę merginą, bando prie stuburo priklijuoti savo alų pamėgusius pilvukus, jie lyg nematomai spyruoklei išsitiesus vos nuo vienos spindinčios merginos šypsenos išsitempia ir mes matome jau visai kitokį vaizdelį – lyg garbinga delegacija sveikintų prezidentą. Kur dingo atsikišę pilvukai, sukniubę pečiai ir sudribę kūnai? Ilgakojės šviesiaplaukės merginos akivaizdoje jie – ne sutingę katinai, o konkuruojantys patinai.
Tokiu būdu įvairūs gyvenimo veiksniai – fiziniai, psichiniai, emociniai, infekciniai, ar cheminiai – gali daryti įtaką žmogaus kūnui ir jo laikysenai ir netgi sąlygoti stabilias fiksacijas. Kas yra fiksacijos? Fiksacija – tai kažkurioje savo fazėje sustabdytas, sustingęs judesys, – kai situacija jau seniai yra praėjusi, o streso metu sustabdytas judesys užsifiksuoja kūne.
STOVĖJIMAS
Kaip pavyzdį galime pateikti vertikalią padėtį – stovėjimą. Susiraskite veidrodį, kuriame Jūsų kūnas atsispindi visu ūgiu, ir pastovėkite prieš jį nejudėdami kelias minutes. Iš pradžių Jums atrodys, kad stovite nejudėdami, tačiau kuo ilgiau prieš veidrodį stovėsite, tuo aiškiau pastebėsite, kad regimąjį Jūsų nejudrumą sudaro daugybė vos pastebimų judesių, kurių metu kūnas svyruoja į šalis ir ieško optimalios padėties. Jeigu stovėsite prieš veidrodį dar ilgiau, po kažkurio laiko Jūs tikriausiai pradėsite nežymiai suptis nuo vienos kojos ant kitos, perkelinėdami savo kūno svorį tai ant kairės pėdos, tai ant dešinės, tai ant kojų pirštų, tai ant kulnų.
Taip yra todėl, kad vertikalios kūno padėties palaikymas – stovėjimas – yra aktyvus procesas, kuriame raumenys, lenkiantys kūną pirmyn, žaidžia „virvės traukimo“ žaidimą su raumeni
mis, lenkiančiais kūną atgal, o raumenys, lenkiantys kūną kairėn, yra dinaminėje opozicijoje su raumenimis, kurie lenkia kūną į dešinę.Kai kūnas krenta pirmyn, susitraukia raumenys, kurie traukia kūną atgal.
Kai kūnas krenta į dešinę, susitraukia raumenys, kurie traukia kūną į kairę.
Šis nepertraukiamas procesas vyksta kaip visame kūne bendrai, taip ir kiekvienoje kūno dalyje atskirai.
KAS VYKSTA KŪNE, KAI JAME SUSIDARO FIKSACIJA?
Tad kas gi vyksta kūne, kai jame susidaro fiksacija – vienoje iš fazių sustingęs judesys? Vėl prieikite prie veidrodžio. Stipriai prispauskite abu delnus prie savo pilvo, suimkite minkštuosius audinius po jais ir suspauskite. Kas įvyko kūne? Jis palinko pirmyn. Ir jei tokioje padėtyje pastovėsite pakankamai ilgai, tai pajusite, kad tokioje pozoje stovėti yra nepatogu. Kūnas pabandys pašalinti ši diskomfortą.
Pirmiausia, naudodamasis juosmens raumenimis, jis pasistengs atlošti save atgal ir tuo pačiu pašalinti fiksaciją pilve. Jeigu kūnui tai nepavyks, jis įjungs visas kitas kūno dalis ir savo rezervus jose tam, kad prisitaikytų prie fiksacijos pilve. Kai kūnas stengiasi prisitaikyti prie fiksacijos pilve, daugiau krūvio tenka kitoms kūno dalims, – kaip ir komandoje: kai vienas komandos narys blogai atlieka savo funkcijas, daugiau darbo kliūna kitiems tos komandos nariams. Bet kas bus tada, kai kitose kūno dalyse, kurios turėtų perimti didesnį krūvį, taip pat bus fiksacijų? Štai čia ir prasideda didingasis patologijos ratas, kuriame viena fiksacija palaiko kitą fiksaciją.
Dabar visą situaciją pakartokite iš naujo: atsistokite, suimkite ir rankomis suspauskite minkštuosius pilvo audinius – pajusite įtampą ir diskomfortą pilvo srityje. Jeigu tokioje padėtyje pastovėsite ilgiau, pajusite įtampą pereinant į juosmens ir dubens sritis, o po to – į kaklą ir viršutinę nugaros dalį.
Ilgai laikant atloštą galvą ir kaklą spaudžiami nervai ir arterijos, maitinančios galvos smegenis. Vystosi kraujagyslių spazmas, kurį mes jaučiame kaip galvos skausmą, pasisuka kaukolės ir dubens kaulai, įsitempia nervai, iš stuburo einantys į rankas ir kojas. Tokie žmonės pas gydytoją gali atvykti su pačiais įvairiausiais nusiskundimais: skausmais juosmens ar kaklo srityje, galvos skausmais, skausmais ir aptirpimais rankose ar kojose. O pirminė įtampa, sukėlusi visą šį „domino efektą“, yra pilve, tik nejaučiama arba pamiršta.
Vienas pagrindinių diagnostikos uždavinių yra nustatyti, kurioje vietoje yra pirminė įtampos vieta, paleidžianti prisitaikomųjų perkrovų kaskadą. Kaip tik šiai užduočiai įvykdyti reikalinga žmogaus pozos/laikysenos analizė.
NAUDOJAMI DIAGNOSTIKOS BŪDAI
- Vizualinis vertinimas – kai specialistas vizualiai vertina kūno pozą/laikyseną bendrai ir kiekvieną kūno regioną atskirai.
- Vizualinis palpacinis vertinimas – kai specialistas laikyseną/pozą vertina pagal kūno regionus, apčiuopdamas kaulinius ir raumeninius kūno orientyrus.
- Kūno pozos vertinimas mechaniškai išprovokuojant kūno nestabilumą. Tokiu būdu vertinamas kūno sugebėjimas išlaikyti optimalią padėtį, kai jis yra stumtelėjamas skirtingomis kryptimis.
- Kūno pozos vertinimas ištiriant fascialines kūno linijas ir sluoksnius. Gydytojas uždeda savo rankas ant skirtingų kūno regionų ir savo jautrumo ir patirties pagalba vertina fascialinio įtempimo pobūdį bei kryptį pagal tam tikras fascialines linijas ir fascialinių sluoksnių gylį.
Visi paminėti laikysenos ir kūno pozos vertinimo būdai reikalingi atsakant į tokius klausimus:
- Ar kūne yra sustabdytas kritimas į kurią nors pusę? Jeigu jis yra, tai kuris kūno regionas tą kritimą atlieka ir kurie kūno regionai jį kompensuoja?
- Ar kūne yra sustabdytų judesių ir fiksacijų? Jeigu yra, tai kokiame kūno regione ir koks būtent judesys yra systabdytas ir užsifiksavęs?
- Ar kūne yra fascialinų įtempimų ir fiksacijų? Jeigu yra, tai kur veda fascialinis įtempimas ir kuriame kūno regione yra fascialinė fiksacija?
Teisingi atsakymai į visus šiuos klausimus leidžia nustatyti pacientui tuo metu svarbiausią ir aktualiausią gydymo vietą kūne, kurioje yra didžiausi funkciniai sutrikimai. Ir labai dažnai tai būna visai ne ta kūno vieta, kurioje jaučiamas stipriausias skausmas ar kiti simptomai.
Atsiprašome, komentarai išjungti šitame puslapiyje