v

1. Pozos analizė
Dėl fizinio, cheminio infekcinio, psichoemocinio streso kūne susiformuoja įvairios deformacijos. Deformacija, atsiradusi vienoje vietoje, „domino“ principu iššaukia deformacijas kitose kūno vietose.

2. Judesių analizė

Už kiekvieno judesio atlikimą yra atsakingi tam tikri raumenys. Jei dėl kažkokių priežasčių pagrindinis tam tikro judesio raumuo yra nusilpęs, to judesio atlikimui yra pajungiami kiti raumenys, o judesys atliekamas netaisyklingai. Gydytojas įvertina paciento judesių amplitudę, nustatydamas konkrečių raumenų silpnumą bei kitų pertempimą. (pav.3)

3. Organizmo audinių, organų, sistemų būklės analizė rankų jautrumo pagalba

Ši analizė plačiai taikoma osteopatijoje ir vadinama „išklausymu". Gydytojas savo rankomis lyg išklauso, įvertina organizmo audinių ir organų būklę: įsitempę jie ar atsipalaidavę, kaip jie juda, ar savo vietoj ir t.t.. Kiekvienas organas, stuburo slankstelis, raumuo ar kita organizmo dalis, pasižymi sau būdingais judesiais, judesių ritmais bei trajektorijomis, nuo kurių priklauso kraujo, limfos, cerebralinio bei audinių skysčio tekėjimas. Kuo šių skysčių tekamumas yra laisvesnis, natūralesnis, tuo mažiau cheminių bei energetinių sutrikimų. Svarbu tai, kad rankomis gydytojas gali pajausti audinių bei organų endoritmus, menkiausius jų judesius.

4. Manualinis raumenų testavimas

Tai pagrindinis ir svarbiausias taikomosios kineziologijos diagnostikos metodas. Jis remiasi tuo, kad kiekvienas kūno raumuo turi tam tikrus specifinius ryšius su konkrečiu organu, akupunktūriniu meridianu, chemine medžiaga ir psichinės veiklos pobūdžiu. Jei organas, sąnarys, stuburas ar kita struktūra dirba normaliai, funkciškai su juo susijęs raumuo taip pat bus stiprus ir pasižymės geru tonusu.
Raumens tonusas - tai jo sugebėjimas ilgą laiką būti susitraukusiam. Jei kažkurio organo ar kitos organizmo struktūros funkcija yra pažeista, su juo susijusio raumens tonusas bus žemas, t.y. raumuo nesugebės į tempimą atsakyti susitraukimu (testuojančiam gydytojui spaudžiant žemyn, pvz., paciento ranką, ji negalės ilgą laiką pasipriešinti spaudimui - nusilps). Neurologijoje tai vadinama raumens tempimo atsako reflekso susilpnėjimu. Ir, priešingai, paveikus probleminę kūno vietą, su ja neurologiškai susijusio raumens tonusas trumpam susilpnėja.

Kaip šis fenomenas yra aiškinamas? Esmė tame, kad raumens tonusas, kaip ir vidaus organų funkcijos, yra reguliuojamas nevalingai. Į požievines smegenų struktūras iš vidaus organų ir raumenų atkeliaujantys informacijos srautai funkciškai susisieja, sudarydami bendrus informacinius laukus. Kai kokio nors organo funkcija neatitinka įprastos, bendroje informacinėje sistemoje atsiranda chaosas, įtakojantis ir sutrikdantis susijusio raumens tonuso reguliaciją - to raumens tempimo atsako reflekso susilpnėjimą. Tokiu būdu, pasitelkus manualinio raumenų testavimo metodą, gydytojas gali „kalbėtis" su paciento kūnu jo paties kalba. Toks gydytojo ir kūno dialogas įgalina labai individualiai parinkti preparatus ar medžiagas, kurių pagalba silpnas raumuo sustiprėja - sustiprinamas šio raumens tempimo atsako refleksas.

Raumenų testavimo būdu galima individualiai nustatyti organizmo funkcijų atstatymui tinkamą manualinio poveikio vietą, būdą, kryptį, akupunktūrinius taškus, nustatyti homeopatinius bei žolinius preparatus, biologiškai aktyvias medžiagas, eterinius aliejus, maisto produktus, kosmetiką ir t.t.