Fitnes kineziologija – kas tai?

2015-12-11 23:23 autorius Kategorija Sportas Temos:
Judėjimas yra tai, kas atspindi mūsų troškimą ir priartina mus prie tikslo. Jeigu judesys ir judėjimas neoptimalus, mes traumuojame įvairias savo organizmo sudėtines dalis – kartais raiščius, kartais raumenis, o kartais – psichiką. Neteisingas judesys – elgesys sukelia traumą, nes kažką darome ne taip. „Nelaiko“ raumuo – kenčia pėda, kelis, petys, stuburas… Skaudiname artimuosius – žalojame savo sielą, liekame įsitempę, judesiai tampa riboti. Net jei degame kokiu nors troškimu, bet judame neoptimaliai, tai traumuojame arba save, arba kitus. Taip mūsų sveikata pradeda silpti. Gyvenimas yra sportas: kas pirmas, tas ir ant aukščiausio laiptelio. Kaip gyvenime, taip ir judamojo-atramos aparato funkcionavime: rezultatas priklauso nuo kiekvieno žingsnio tikslumo.
sportuojantiems
Kasdienėje klinikos praktikoje pastebime, kad kreipiasi vis daugiau žmonių, besiskundžiančių įvairiais skausmais, atsiradusiais po sportinės fizinės veiklos: fitnes, teniso, futbolo, krepšinio, slidinėjimo, net jogos ar pilateso treniruočių…
Dauguma pacientų kreipiasi jau išbandę konservatyvius gydymo metodus vaistais ir reabilitacijos priemonėmis (fizioterapija, masažu, gydomąja mankšta), tačiau taip ir nesulaukę žymaus pagerėjimo. Bėda yra tame, kad įprasta dabartinė diagnostika remiasi simptominio skausmo lokalizacija, dėmesys kreipiamas tik į vietinę skausmo priežastį. Bet juk pasinaudodami šiuolaikinėmis galimybėmis galime daug daugiau, negu durti pirštu į skaudamą vietą! Turime praplėsti savo regėjimo lauką. Jeigu iš čiaupo nebėga vanduo, tai dar nereiškia, kad dėl to kaltas pats čiaupas. Pirmiausia turime išsiaiškinti tikrąsias skausmo priežastis, o tik tada imtis gydyti jų pasekmes.
Mes manome, kad kasdienių fitnes miktotraumų, ir sunkių sportinių traumų priežastis yra raumenų disbalansas, dėl kurio sutrinka judesių optimalumas ir efektyvumas. Tai lemia daugybė veiksnių, kuriuos reikia įvertinti gydant sportines traumas ir užkertant kelią jų pasikartojimui.
Būtina vertinti ne tik vietines priežastis – nervo uždegimą, raiščio patempimą ar raumenų nusilpimą, bet ir regionines – kraujotaką, šaknelės ir nervo funkciją nuo pat stuburo, krūvio pasiskirstymą ir santykį su kitais sąnariais ir kūno regionais bei generalizuotas: endokrininės sistemos veiklą, medžiagų apykaitą, centrinės nervų sistemos funicinį disbalansą, psichoemocinį foną ir stresą. Juos detaliai ir išsamiai išnagrinėjus, įvertinus prioritetus ir galimus gydymo būdus, galima sudaryti kiekvieno individualų sveikatos atstatymo ir traumų profilaktikos planą, kuris leis sportu sveikatą stiprinti, o ne žaloti.
Vienas pirmiausių veiksnių, kuriuos būtina įvertinti kalbant apie judėjimo sutrikimus, pasireiškiančius skausmu arba judesio amplitudės mažėjimu, yra kvėpavimas.
Kvėpavimas yra nuolatinis ir nepertraukiamas procesas, tiesiogiai susijęs su gyvybe ir gyvumu kiekviename iš mūsų. Ramybėje per minutę įkvepiame 12 – 20 kartų, per parą – virš 24 tūkstančių kartų. Per metus susidaro daugiau nei 6 milijonų nepastebimų, gyvybiškai svarbių judesių, kuriuos atlieka keliolika kūno raumenų, iš kurių vienas svarbiausių – krūtininė diafragma. Diafragmos darbas svarbus ir kaip raumeninio stabilumo pagrindas, ir kaip vidaus organų padėtį bei funkciją įtakojantis veiksnys. Dar ne daug kam žinoma svarbi tiesa: dubens dugno raumenys taip pat turi dalyvauti kvėpavime. Jeigu kvėpuojame taisyklingai, tai mums neša sveikatą ir palaiko ne tik raumenis, bet ir vidaus organus sveikus. Jeigu ne, lašas po lašo mūsų sveikata senka. Neteisingai kvėpuojant perkraunami ir pertempiami raumenys, spaudžiami po jais esantys nervai, kūne prasideda nepastebimi vidaus organų ir nervų funkcijų pažeidimai, kurie ilgainiui pasireiškia skausmu, sąnarių nestabilumu ir mikrotraumomis, vidaus organų disfunkcijomis. Sportuojant kvėpavimas yra intensyvesnis, todėl ir problemos ryškėja greičiau.

 

Skausmas yra stiprus nervų sistemos signalas, kuriuo organizmas šaukiasi pagalbą ir reikia ne vaistais jam burną užkimšti, o įsiklausyti, apie ką jis kalba ir kokios pagalbos prašo.
Kaip tik tam reikalinga taikomoji kineziologija, kuri leidžia įvertinti nervų sistemos funkcijas ir adaptyvumą fizinio krūvio metu. Leidžia suprasti, kaip galima optimaliai apkrauti sportuojančiojo kūną, kad būtų pasiekti maksimaliai geri rezultatai jo netraumuojant.
Jeigu gydytojas nepasistengs suprasti paciento skausmo priežasties, tai lokalus gydymas kaip dramblys indų parduotuvėje – viską išstumdys į šalis, išbalansuos, sugriaus. Tas pats masažavimo būdas vienam gali labai padėti, kitam – labai pakenkti. Būna, kad žmogui kaklą skauda tik stovint arba tik sėdint, o pakeitus kūno padėtį jis praeina – tai galbūt problema tūno dubenyje arba kojose ir ne kaklą masažuoti reikia, ne lokaliomis priemonėmis sveikatą stiprinti?
Raumuo neegzistuoja pats sau vienas. Jis įsijungia į vientisą grandinę raumenų, su kuriais kartu atlieka funkcinius judesius. Kūne yra ne viena raumenų grandinė, jos sąveikauja tarpusavyje ir užtikrina sąnarių bei viso kūno stabilumą ir judesio saugumą. Jeigu yra bent vienas silpnas raumuo grandinėje, jis keičia judesio trarektoriją, perkrauna kitus raumenis bei raiščius, sąnariai praranda stabilumą. Kuo daugiau funkciškai silpnų raumenų, tuo labiau išbalansuojamas normalus judėjimas nuo pirštų galiukų iki pakaušio. Ilgainiui pradeda reikštis kasdienių mikrotraumų pasekmės – skausmas po sporto, vėliau ir skausmas treniruočių metu, galiausiai – naktimis.
Raumenų funkcinio silpnumo priežastis gali būti vidaus organų veiklos sutrikimai, nors kliniškai jie dar gali būti nepasireiškę apčiuopiama liga. Pečių ir krūtinės raumenų silpnumo priežastimi gali būti skrandžio ar kepenų veiklos sutrikimai, pilvo ir kojų raumenys gali būti silpni dėl sutrikusios žarnyno veiklos. Štai kodėl raumenų ir sąnarių sveikatai svarbi ne tik protingai parinkta mankšta ir masažai, bet ir mityba, ir teisinga vidaus organų padėtis.
Fitnes be gydytojo patikrinimo ir pasiruošimo pagal kineziologinę programą yra nuolatinis kūno traumavimas, kuris neleidžia pasiekti taip trokštamų rezultatų ir formos, nepaprastai svarbios bet kokiame sporte, kuriame nugalėtojo vietą lemia net mažiausi gramai, centimetrai, sekundės. Reikalingas atidus kūno ištyrimas ir individualus nuosaikus paruošimas paprastais pratimais, kad raumenys savalaikiai ir teisingai įsijungtų į paprastą judesį, o vėliau užtikrintų stabilumą sudėtinguose sportiniuose veiksmuose. Prieš didinant krūvį, reikia įsitikinti, kad raumenų veikla jame bus subalansuota, o didinat krūvį reikia suprasti, kokie pratimai nekenkia sveikatai. Jeigu taikomas krūvis viršija sportininko galimybes, tik laiko klausimas, kada jis patirs traumą.
2014 © Lakštausko klinika
Eduardas Lakštauskas
Gydytojas neurologas, sertifikuotas manualinės terapijos ir osteopatijos specialistas, akupunktūros specialistas.

Atsiprašome, komentarai išjungti šitame puslapiyje