Dažnai vargina “migrena”, bet ibuprofenas puikiai padeda? Ko gero, vargstate dėl įtampos sukeltų galvos skausmų, kurių priežastis – sutrikusi kvėpavimo biomechanika. Dažnai kyla rėmuo, stringa skrandžio veikla? Omeprazolis padeda tik trumpam arba nepadeda visai? Ko gero, spazmuoja krūtininė diafragma. Gydymą reikėtų pradėti nuo kvėpavimo biomechanikos įvertinimo ir korekcijos.
Vargina vidurių užkietėjimas, nors uoliai geriate vandenį, valgote šviežius vaisius ir daržoves bei kasdien lipate laiptais? Priežastis gali būti pasislėpusi kvėpavimo biomechanikos sutrikimuose.
Traška keliai, o po elementaraus fizinio krūvio kojų kaulus maudžia, gelia visą vakarą? Vargina didėjanti plokščiapėdystė, nors vaikystėje jos neturėjote? Juosmuo neištveria ilgos vienodos padėties sėdint ar stovint, skauda be jokio didesnio fizinio krūvio stuburui, būna – net ir per išeigines dienas? Nepradėkite stiprinimo pratimų be kvėpavimo biomechanikos korekcijos!
Nėra nuotaikos? Reiškia, sutriko pilnutinis kvėpavimas.
Nėra sveikatos? Reiškia, pilnutinio kvėpavimo nėra jau seniai.
Kalbėdami apie sveikatą, neišvengiamai kalbame apie būtinybę judėti, nes be judėjimo neįmanoma medžiagų apykaita ir nenutrūkstamas ląstelių atsinaujinimas bei atsistatymas. Gyvas organizmas nuo negyvo būtent tuo ir skiriasi, kad gyvajame vyksta judėjimas, o negyvajame – ne. Judesys yra gyvybės skiriamasis bruožas ir pagrindas, net jei plika akimi tas judesys nematomas: net ramiai gulint ir nejudant gyvosiose ląstelėse vyksta maisto medžiagų įsiurbimas ir perdirbtų junginių šalinimas, tarp ląstelių juda tarpląstelinis skystis ir limfa, kraujagyslėmis dėl širdies bei kraujagyslių sienelių raumenų susitraukimų juda kraujas, kūno ertmėse juda vidaus organai – vyksta peristaltika žarnynu, šlapimtakiais, vidaus sekrecijos liaukų kanalėliais.
KŪNO JUDESIAI RAMYBĖS BŪSENOJE
Kūnui ramiai gulint ir miegant net tam tikri kaulai, raumenys ir sąnariai (šonkauliai, jungtys su krūtinkauliu ir stuburo krūtinine dalimi, diafragma) juda, nes kūnas kvėpuoja. Ramiai kvėpuodamas žmogus įkvepia ir iškvepia 12 – 16 kartų per minutę. Kūnui aktyviai judant kvėpavimas pagreitėja ir sustiprėja, ypač – dirbant fizinį darbą ar sportuojant. Jeigu kvėpavimo judesiuose yra netolygiai dalyvaujančių raumenų grupių ir raiščių, sustingusių ar nejudančių intervalų (fiksacijų), tai lygiagrečiai atsispindi ir kituose organizmo lygiuose – kitų kūno dalių raumenų ir raiščių, vidaus organų ir net ląstelių lygmenyje. Teisingai fiziologiškai kvėpuoti yra labai svarbu, nes per parą žmogus įkvepia ir iškvepia 22 – 24 tūkstančius kartų. 22 – 24 tūkstančiai mini judesių per parą! Jeigu jie yra neteisingi, netolygūs, nesinchroniški, vien to užtenka ilgainiui išbalansuoti organizmo funkcijas ir sudaryti sąlygas ligai, nors, kaip taisyklė, kaip tik kvėpavimo sutrikimai gali būti pirmieji ligų požymiai, į kuriuos retai atkreipiamas deramas dėmesys.
KAIP KVĖPAVIMAS TAMPA TOKS SVARBUS ŽMOGAUS SVEIKATAI?
Užtikrina deguonies paėmimą iš aplinkos oro į kraują ir „perdegusio oro“ – anglies dvideginio – pašalinimą iš kraujo į aplinką.
Kuo tolygesnis yra kvėpavimas, tuo efektyvesnė yra deguonies-dvideginio apykaita. Paviršutinio kvėpavimo metu oras pagrinde įtraukiamas į viršutines plaučių dalis, kurios yra mažesnės už apatines ir suminis kvėpuojamasis alveolių paviršius jose yra žymiai mažesnis nei apatinėse, o pilnutinio (diafragminio) kvėpavimo metu oro (ir deguonies) vieno įkvėpimo metu įtraukiama žymiai daugiau, iškvepiant atitinkamai žymiai daugiau iškvepiama anglies dvideginio. O juk deguonis taip pat yra gyvosios gamtos pagrindas. Be deguonies medžiagų apykaita šiltakraujuose organizmuose vyksta vangiai ir neefektyviai arba nevyksta visiškai, ląstelės nebegali atsinaujinti, funkcijos sutrikimas apima vis didesnę audinio ar organo dalį, pažeidžia struktūrą. Struktūriniai audinių pakitimai sukelia rimtus sveikatos sutrikimus, jie gydomi sunkiau nei funkciniai ir gali būti negrįžtami.
Per kvėpavimo raumenų darbą sujungiamas ir harmonizuojamas raumenų grandinių koordinuotas darbas frontalinėje, sagitalinėje ir horizontalioje plokštumose, išoriniuose ir vidiniuose kūno raumenų sluoksniuose
Per pilvo sienos judesį ir raumenis sujungiamas viršugalvis su pėdomis, nes pilvas yra kūno vidurys ir pilvo raumenys kaip tiltas sujungia krūtinės ląstą (tuo pačiu – kaklą, galvą ir rankas) su dubeniu (tuo pačiu – su kojomis ir pėdomis). Tarpšonkaulinių raumenų spazmas gali būti peties ar mentės skausmų priežastimi, diafragmos fiksacijos gali būti kaklinės, krūtininės ar juosmeninės stuburo dalies skausmo priežastimi, kuri gali reikštis skausmais ir/ar tirpimais rankose ar kojose. Skausmas stabdo judėjimą, sustabdytas judėjimas stabdo kraujo tekėjimą ir deguonies tiekimą, deguonies ir maisto medžiagų deficitas lėtina ląstelių atsistatymą ir trikdo jų funkcijas.
Krūtinės diafragmos darbas padeda harmonizuoti dubens dugno diafragmos darbą ir tolygų slėgio kitimą krūtinės ląstos bei pilvo ir dubens ertmėse
taip darydamas įtaką vidaus organų kraujagyslių spindžiui (o per tai – ir vidaus organų mitybai), pačių vidaus organų funkcijai ir tam tikram judėjimui jų raiščių apibrėžtoje laisvės orbitoje. Žmogaus kūne yra 7 funkciškai svarbios diafragmos, iš jų krūtinės ir dubens dugno diafragmos yra lengviausiai apčiuopiamos (taigi – ir lengviausiai kontroliuojamos). Įvaldžius šias dvi diafragmas, kvėpavimu galima reguliuoti savo energijos kiekį, kraujospūdį ir pulsą, atsipalaidavimo ir budrumo lygį, daryti įtaką vegetacinės nervų sistemos tonusui ir per tai aktyvinti arba slopinti vidaus organų darbą, kontroliuoti psichoemocinę būklę.
Įsivaizduokite pučiamą balioną: teisingai jį pučiant, balionas išsiplečia ir prisipildo tolygiai, sienelės tempimas visuose taškuose pasiskirsto vienodai. Tačiau jei ranka perspausime kažkurį segmentą ir dar palaikysime taip kurį laiką, tai pastebėsime, kad ilgainiui baliono sienelės gali sulipti taip, jog net visa jėga pučiant nebeišsitemps, o kiti segmentai tuo pat metu išsipūs taip, kad net net braškės nuo įtempimo ir gali net sprogti. Atidžiau įsižiūrėjus, netolygiai, netaisyklingai kvėpuojantys žmonės gali priminti klouno iš baliono išlankstytas gyvūnėlių ar augalų figūrėles, kurios, deja, spinduliuoja ne gyvenimo džiaugsmą, o sveikatos sutrikimus ir skausmą.
O juk kvėpavimas – tai ne tik deguonies apykaita ir darnus raumenų darbas siaurąja prasme. Kvėpavimas – tai mūsų santykis su aplinka ir visu pasauliu! Įkvėpimas – tai kitų žmonių emocijų, žinių, naujovių priėmimas, tai informacijos ir potencialo kaupimas. Iškvėpimas – tai dalinimasis su aplinka savo jausmais, mintimis, atradimais ir išradimais, tai postūmis į priekį, evoliucionavimas. Kvėpavimas plačiąja prasme – tai priėmimas ir atidavimas. Tai plaukimas Gyvenimo upėmis ir jūromis Amžinybės vandenyno link.
Sklandus ir plastiškas jis ar sunkus ir varginantis – priklauso nuo paties žmogaus ir jo pasaulio percepcijos. Jei tolygūs mainai nevyksta arba yra tik vienpusiai, kenčia dvasinis žmogaus pradas, išsiderina psichoemocinė pusiausvyra ir kvėpavimas. Kvėpavimo ir psichoemocinės matricos disbalansas gali virsti psichosomatiniu sutrikimu, o šis ilgainiui – net struktūrine liga: skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, akmenukais tulžies pūslėje ar inkstuose, cistomis, polipais ir augliais kituose organuose. Dėmė ant saulės meta platų šešėlį ant žemės…
Štai kodėl taip svarbu kvėpuoti pilnutiniu kvėpavimu. Štai kodėl kvėpavimas yra vienas pačių svarbiausių kūno judesių – jis yra lengvai valdomas ir efektyvus instrumentas organizmo funkcijoms harmonizuoti ir savireguliacijos mechanizmams – sveikimui tikslingai nukreipti netgi tiems, kuriuos liga paguldė į patalą ir kuriems visi kiti kūno judesiai dėl ligos ar traumos yra skausmingi ar net neįmanomi. Nuo kvėpavimo kokybės priklauso ne tik sveikatos, bet ir gyvenimo kokybė, nes kvėpavimo pagalba galima šalinti ne tik fizinio kūno, bet ir mentalines bei emocines fiksacijas, kurios neretai cirkuliuoja mumyse ir trukdo laisvai kvėpuoti, o tai reiškia – GYVENTI ir tuo DŽIAUGTIS.
Gydytoja Brigita Paulienė
Atsiprašome, komentarai išjungti šitame puslapiyje