DIAGNOSTIKA

 

 

KLINIKOS DIAGNOSTIKOS METODAI

Laikysenos analizė

Vienas pagrindinių diagnostikos uždavinių yra nustatyti, kurioje vietoje yra pirminė įtampos vieta, sukelianti kompensacinių mechanizmų kaskadą. Kaip tik šiai užduočiai įvykdyti reikalinga žmogaus pozos/laikysenos analizė. Jos metu privalu atsakyti į tokius klausimus:

  • Ar kūne yra sustabdytas kritimas į kurią nors pusę? Jeigu jis yra, tai kuris kūno regionas tą kritimą atlieka ir kurie kūno regionai jį kompensuoja?
  • Ar kūne yra sustabdytų judesių ir fiksacijų? Jeigu yra, tai kokiame kūno regione ir koks būtent judesys yra sustabdytas ir užsifiksavęs?
  • Ar kūne yra fascialinų įtempimų ir fiksacijų? Jeigu yra, tai kur veda fascialinis įtempimas ir kuriame kūno regione yra fascialinė fiksacija?

Teisingi atsakymai į visus šiuos klausimus leidžia nustatyti pacientui tuo metu svarbiausią ir aktualiausią gydymo vietą kūne, kurioje yra didžiausi funkciniai sutrikimai. Ir labai dažnai tai būna visai ne ta kūno vieta, kurioje jaučiamas stipriausias skausmas ar kiti simptomai.

Išsamiai apie laikysenos analizę skaitykite čia

Judesio optimalumo analizė

Kiekvienas kūno judesys turi savo optimalią trarektoriją ir amplitudę, kiekvieną kūno judesį išjudina ir atlieka tam tikros jėgos. Neoptimalus judesys sukelia trauminius pažeidimus raiščiuose ar raumenyse. 

Be abejo, reikia nepamiršti, kad organizme niekas nevyksta be paslėptos prasmės. Jeigu kažkuris judesys nukrypsta nuo savo optimalios trarektorijos, reiškia, yra vidinės arba išorinės priežastys, kurios verčia kūną judesį atlikti būtent taip.
 
Vertindamas judesio optimalumą, gydytojas atsako sau į šiuos klausimus:
  • Kokia trajektorija vyksta judesys?
  • Kokia judesio amplitudė?
  • Kokia seka raumenys įsijungia į judesį?
  • Kokie raumenys atlieka judesį?
  • Kaip kūno judesiuose dalyvauja sąnariai?
  • Kuris kūno judamojo-atramos aparato segmentas yra išjungtas iš bendro judėjimo ir kodėl (dėl skausmo, silpnumo, raumenų priešinga sąveika)?
  • Kaip judesio atlikimo metu elgiasi kiti judamojo-atramos aparato segmentai?
  • Kokiomis sąlygomis įmanoma atkurti judesio optimalumą? 

 Išsamiau apie judesio optimalumo analizę galite skaityti čia

Manualinis raumenų testavimas

Tai pagrindinis ir svarbiausias taikomosios kineziologijos diagnostikos metodas. Jis remiasi tuo, kad kiekvienas kūno raumuo turi tam tikrus specifinius ryšius su konkrečiu organu, akupunktūriniu meridianu, chemine medžiaga ir psichinės veiklos pobūdžiu. Jei organas, sąnarys, stuburas ar kita struktūra dirba normaliai, funkciškai su juo susijęs raumuo taip pat bus stiprus ir pasižymės geru tonusu.

Raumenų testavimo būdu galima individualiai nustatyti organizmo funkcijų atstatymui tinkamą manualinio poveikio vietą, būdą, kryptį, akupunktūrinius taškus, nustatyti homeopatinius bei žolinius preparatus, biologiškai aktyvias medžiagas, eterinius aliejus, maisto produktus, kosmetiką ir t.t.

Išamiau apie manualinį raumenų testavimą galite skaityti čia

Organizmo audinių, organų, sistemų būklės analizė rankų jautrumo pagalba

Osteopatinis „įsiklausymas“ – tai specifinis organizmo audinių ir organų tyrimo būdas. Tirdamas tokiu būdu, specialistas palpuodamas skirtingas kūno sritis ir „įsiklauso“ į jas, rinkdamas ir analizuodamas gausią gamą įvairių pojūčių, kuriuos sukelia ir konkreti kūno sritis, ir tiriamasis organizmas bendrai. 

Palpacijos būdu tiriamos kelios audinių ir organų savybės: apimtis, kietumas, stangrumas, elastingumas, padėtis, tarpusavio ryšys, paslankumas, temperatūra. Tuo pačiu galima išsiaiškinti organizmo reakciją į palpaciją, o taip pat – dujų ir skysčių judėjimą organizme.

Osteopatinio „įsiklausymo“ tikslas yra išsiaiškinti, ar yra paslankumo sutrikimų: 

  • odos ir poodiniuose jungiamojo audinio sluoksniuose;
  • fascijiniuose lapeliuose ir kūno fascijose;
  • atramos-judamajame aparate;
  • vidaus organų sistemose;
  • kraniosakralinėje sistemoje. 

Išsamus straipsnis apie osteopatinį organizmo audinių, organų ir sistemų būklės ištyrimą


KLINIKOS GYDYMO METODAI

ŠIUOLAIKINĖ MANUALINĖ TERAPIJA

Šiuolaikinę manualinę terapiją sudaro:

  1. Miofascijinio audinio terapija.
  2. Artrovertebrinė terapija.
  3. Visceralinės terapijos.
  4. Kraniosakralinės terapijos. 


MIOFASCIJINĖ TERAPIJA gydo minkštųjų audinių (raumenų, raiščių, sausgyslių, paodžio ir randų) paslankumo sutrikimus ir jų tarpusavio sąveikos problemas. Miofascijine terapija:

  • Gydomi randai ir poodinio sluoksnio sąaugos;
  • Gydomos sąaugos tarp fascijų ir raumenų;
  • Aktyvuojami funkciškai pasyvūs raumenys ir atpalaiduojami pertempti, spazmuoti, hiperaktyvūs;
  • Šalinami skausmingi raumeninio audinio sustandėjimai ir trigeriniai taškai; 
  • Koreguojami sausgyslių ir raiščių patologiniai pakitimai;
  • Koreguojama antkaulio būklė. Šalinama įtampa tuose taškuose, kur sausgyslė tvirtinasi prie antkaulio.

Rezultatas: šalinami skausminiai sindromai, kurių priežastis - patologiniai pakitimai paodžio-raumenų-raiščių-antkaulio audiniuose. Pagerėja raumenų funkcija ir jų tarpusavio sąveika lokaliu ir viso organizmo mastu.

 


ARTROVERTEBRINĖ TERAPIJA nukreipta į periferinių ir stuburo sąnarių mobilumo gerinimą. Ji apima:

  • Manipuliacijas;
  • Mobilizacijas;
  • Trakciją.

Manipuliacijos – tai technikos, kurios pasižymi maža judesio amplitude ir dideliu greičiu. Jos atliekamos švelnaus smūgio ar lengvo stumtelėjimo būdu. 

Mobilizacijos – tai minimaliai skausmingi ar visai neskausmingi lėti ir pasyvūs judesiai, kuriuos ritmiškai pakartotinai atlieka specialistas. Jų metu keičiama dviejų sąnarinių paviršių padėtis vienas kito atžvilgiu ir palaipsniui atstatoma normali sąnarių judesių amplitudė.

Trakcija – tai dviejų sąnarinių paviršių atitolinimas vienas nuo kito ašine kryptimi, siekiant sumažinti ir pašalinti nervo, tarpslankstelinio disko ar sąnario suspaudimą. 

 


VISCERALINĖ TERAPIJA koreguojama vidaus organų padėtis ir jų paslankumas, atstatomi endoritmai bei organizmo skysčių tekėjimas. 

Visceralinė osteopatija apima specifinius judesius, kuriais veikiamas vidaus organas – tai spaudimas, stūmimas, vibracija ir ištempimas. Šie veiksmai naudojami tam, kad būtų atstatoma organų ir aplink jį esančių struktūrų padėtis ir funkcija. Rezultatas: žymiai pagerėja vidaus organų funkcija ir su jais susijusių raumenų, sąnarių bei stuburo segmentų sveikata. 

 Skaityti išsamiau apie visceralinę terapiją


KRANIO-SAKRALINIŲ (KSS) technikų tikslas - atstatyti sutrikusią laikyseną, judesius, vidaus organų bei struktūrų endoritmus. Jų pagalba gydomi organizmo struktūriniai sutrikimai

Kranio-sakralinėmis technikomis gydoma:

  • kaukolės, stuburo deformacijos bei funkcijų sutrikimai;
  • smilkinkaulio-apatinio žandikaulio funkcijų sutrikimai;
  • stuburo funkcijų sutrikimai, nugaros nervų kompresija, skoliozės, netaisyklinga laikysena;
  • encefalito, meningito, arachnoidito pasekmės;
  • encefalopatijos, galvos skausmas, svaigimas;
  • galvos smegenų neuropatijos;
  • padidėjęs galvos smegenų skysčio spaudimas;
  • kaukolės-smegenų traumų, gimdymo traumų pasekmės;
  • insultų pasekmės;
  • chroniško nuovargio sindromas;
  • vegetodistonija;
  • psichoemocinis disbalansas, psichosomatiniai susirgimai.

Išsamiau apie kranio-sakralinę terapiją

KANALŲ - MERIDIANŲ SISTEMOS GYDYMO METODAI

Raumenų testavimo bei tradicinės kinų medicinos diagnostikos pagalba nustatoma:

  • chi trūkumas ar perteklius kanale
  • chi blokados kanale ir kūne
  • meridianinio laikrodžio išsiderinimas

 

Gydymo trukmė labai individuali. Ji priklauso nuo esamos paciento būklės ir gydytojui keliamų uždavinių apimties. Vidutiniškai reikalingi 7 seansai.

EMOCINIŲ SUTRIKIMŲ GYDYMO METODAI

Remiantis aukščiau aprašytu elektromagnetinių bangų rezonanso principu, emocinių sutrikimų korekcijai naudojami eteriniai aliejai, homeopatiniai bei žoliniai preparatai, vitaminai ir mineralai. Taip pat atliekama psichosomatinius spazmus kūne atpalaiduojanti kraniosakralinė (KSS) ir visceralinė terapija, pasitelkiant akupunktūrines technikas veikiami veido srities akupunktūriniai taškai.

 

Emociniai sutrikimai pasireiškia:

  • neadekvačiomis reakcijomis į stresą;
  • tam tikrų konkrečių emocijų dominavimu;
  • tam tikrų emocijų nebuvimu;
  • emociniu nepastovumu;
  • prislėgtomis emocijos;
  • sutrikusia psichologinė adaptacija.
CHEMINĖS KOREKCIJOS METODAI

Cheminei korekcijai naudojami augaliniai bei homeopatiniai preparatai, vitaminai, mineralai, biologiškai aktyvios medžiagos, koreguojama mityba. Retais atvejais tenka parinkti farmakologinius preparatus.

Parenkant preparatus cheminei korekcijai remiamasi bangų rezonanso principu: jei organizmo elektromagnetinio lauko ir testuojamos medžiagos rezonansas sustiprina silpną raumenį, vadinasi, ši medžiaga organizmui naudinga. Šiuo būdu konkrečiam pacientui reikalingos medžiagos, jų dozės, vartojimo dažnumas bei trukmė parenkami itin tiksliai.

Cheminės korekcijos pagalba galima:

  • pašalinti intoksikaciją;
  • pašalinti infekcinius, virusinius, grybelinius ir parazitų pažeidimus;
  • koreguoti vitaminų ir mikroelementų trūkumą ar perteklių;
  • reguliuoti maisto medžiagų transportą, pasisavinimą ir skaidymą organizme;
  • koreguoti imuninės sistemos ir uždegiminių procesų būklę;
  • gerinti endokrininės sistemos funkciją.